VIRTUALI LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ PARODA

Parodoje pristatomi tradiciniai muzikos instrumentai, naudoti Lietuvoje XIX a pabaigoje, XX a. pradžioje. Senoji kaimo muzika buvo susijusi su gyvenimo būdu, papročiais.
Kai kurie senieji muzikos instrumentai kilę iš signalinių įrankių – tai tabalas, skerdžiaus trimitas ir kiti.
Kanklės – namų muzikavimo instrumentas. Atskiruose regionuose kanklės skirtingos,
skiriasi ir kankliavimo papročiai. Aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis skambinamos sutartinės. Suvalkietiškomis 9-12 stygų kanklėmis skambinamos dainos ir šokiai, kankliuojama švenčių metu, kažkada buvo kankliuojama ir bažnyčioje pamaldų metu. Pirmasis kanklių ansamblis suburtas 1906 m. Skriaudžiuose. Dar anksčiau buvo kankliuojama pavieniui, arba kapelose, kurių sudėtyje būdavo kanklės, smuikai, basetlė, būgnas, būdavo naudojami ir bendratautiniai instrumentai: gitara, mandolina, klarnetas.
XIX a. pabaigoje Lietuvoje paplito įvairių rūšių armonikos, koncertinos.
Pučiamieji instrumentai susiję su muzikavimu laike, gyvulių ganymu. Lamzdeliai XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje buvo vienas svarbiausių vaikų žaislų. Ganant gyvulius lamzdeliais buvo grojami ridavimai, raliavimai, pučiamos ir dainų, šokių melodijos. Greitai pagaminamas muzikinis žaislas buvo šiaudo, nendrės, ar plunksnos birbynė. „Skerdžiaus trimitas“ – pagrindinis signalinis skerdžiaus darbo įrankis buvo gaminamas iš medžio ar ožio rago.
Archaiška skudučių ir medinių ragų muzika būdinga šiaurės rytų Aukštaitijos regionui. Skudučių pavadinimai ir jų ritmo žodinės išraiškos susiję su paukščiais, jų giesmėmis. Seniausi skudučiai buvi gaminami iš žolinių augalų (builio, garšvos) stiebų.
Smuikas Lietuvoje žinomas jau nuo XV a. Juo nuo seno griežta ne tik pasilinksminimų, bet ir sverbių įvykių, šeimos, kalendorinių švenčių metu. XX a. kaimo kapelose kartu su smuikais plačiai paplito ir armonikos, bandonijos, koncertinos.

Muziejininkė Laura Lukenskienė